Kada Lietuvoje vėl prabils kalašnikovai?

Kalėjime susapnavau baisų sapną apie lietuvių žudynes Lietuvoje. Kuo toliau, tuo labiau stiprėja įtarimas, kad tai buvo pranašiškas sapnas, pasiųstas lietuviais pasibaisėjusių Dievų.

Prieš kelias dienas Lukašenka garsiai pareiškė, kad „iš Irako ir Afganistano į Lietuvos pusę keršyti lietuviams už jų nusikaltimus jau veržiasi radikalūs ir ginkluoti musulmonai“. Iš karto prisiminiau vieną savo kruviną sapną Pravieniškių kalėjime.

Jei būtume irakiečiai ar afganai?

Ką galvotume apie Lietuvą, jei patys būtume norintys patekti į Lietuvą musulmonai? Ką galvotume apie valstybę ir tautą, aktyviai dalyvaujančias mūsų šalies okupacijoje?

Lietuva – ne šiaip NATO narė. Lietuvos kariai aktyviai dalyvauja NATO vykdomuose karo nusikaltimuose.

Nors viešai kol kas neteko girdėti viešai kalbant apie konkrečiai lietuvių neseniai įvykdytus karo nusikaltimus, Lietuvos kariai saugojo jankių, anglų, australų ir kitų karo nusikaltėlių užnugarį, kai šie bombardavo Iraką ir Afganistaną, griovė juos žudydami šimtus tūkstančius taikių žmonių ir pasmerkdami skurdui bei kančioms milijonus, žvėriškai medžiojo ir ciniškai žudė musulmonų moteris ir vaikus. (Vienas paskutinių nuskambėjusių NATO nusikaltimų pavyzdžių – „Afganistane australų kariai įtariami karo nusikaltimais – „kraujo krikštui“ žudė civilius“.)

Manau nesunku įsivaizduoti, ką apie Lietuvą galvoja į Europą besiveržiantys migrantai, išgirdę kalbant kaip „lietuviai niekina nėščias musulmonų moteris su vaikais“.

Jei būtume baltarusiai?

Dabar įsivaizduokime save baltarusiais. Lietuva, irgi savo NATO sėbrais, bandė įvykdyti Baltarusijoje perversmą, praktiškai pradėjo prieš jų šalį hibridinį karą.

Puolamos ir visaip niekinamos Baltarusijos prezidentas gausiuose interviu arabiškoms televizijoms vis garsiau pasakoja NATO sugriautų ir išniekintų valstybių žmonėms apie Lietuvos nusikaltimus ir jos panieką musulmonų pabėgėliams bei jų teisėms. Tai negali nepapiktinti šimtų milijonų musulmonų, kuriuos jau 20 metų žudo ir visaip engia bei niekina NATO.

Per mažiau kaip metus Lietuva sukurstė, o gal ir suorganizavo neramumus, kuriuose žuvo ar kitaip nukentėjo taikių baltarusių ir kurių pasekmėje gyvenimas Baltarusijoje labai suprastėjo.

Dabar Lietuva toliau stengiasi kuo labiau pakenkti Baltarusijai įvairiomis sankcijomis ir boikotais, sukelti paniką ir persivilioti baltarusiškas įmones bei kvalifikuotus darbuotojus praktiškai toliau vykdydama hibridinį karą prieš baltarusių tautą.

Ką, būdami baltarusiais, galvotume apie lietuvius? Ko linkėtume Lietuvai ir ko siektume?

Pranašiškas sapnas?

Neseniai teko praleisti tris mėnesius kankinamam Pravieniškių kalėjime, kur buvau kalinamas už tai, kad rašiau apie Lietuvos valstybės garbinamų pokario banditų karo nusikaltimus prieš civilius lietuvius.

Kalėjime susapnavau baisų sapną apie lietuvių žudynes Lietuvoje. Kuo toliau, tuo labiau stiprėja įtarimas, kad tai buvo pranašiškas sapnas, pasiųstas lietuviais pasibaisėjusių Dievų.

Puolamos ir visaip niekinamos Baltarusijos prezidentas gausiuose interviu arabiškoms televizijoms vis garsiau pasakoja NATO sugriautų ir išniekintų valstybių žmonėms apie Lietuvos nusikaltimus ir jos panieką musulmonų pabėgėliams bei jų teisėms. Tai negali nepapiktinti šimtų milijonų musulmonų, kuriuos jau 20 metų žudo ir visaip engia bei niekina NATO.

Lukašenka nelaukia bejėgiškai kol NATO užgrobs ir išvogs jo šalį ir bando pasitelkti natūralius Lietuvos ir kitų panašių nusikaltėlių priešus – jų pačių nusikaltimų aukas. Per praeitą mėnesį mūsų šalyje atsirado tūkstančiai pasiruošusių paimti ginklą į rankas musulmonų.

Naivu tikėtis, kad kas nors gins šalį ir tautą, ciniškai garbinančias dešimčių tūkstančių taikių saviškių žudikus. Netgi Lietuvos Dievai.

2021 m. liepos 28 d.