Prometėjas Rakutis atvėrė pūvantį Lietuvos valstybės pūlinį

Paniekindamas Holokausto aukų atminimą, profesorius Valdas Rakutis visam pasauliui pademonstravo Lietuvos valstybę persmelkusį nacizmą.

Holokausto priežasčių ieškojimas paniekina jo aukas

2021 m. sausio 27 d. Holokausto minėjimo proga išsakyta Valdo Rakučio mintis, kad reikia suprasti Holokausto vykdytojus – „pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė “ (šaltinis), – sukėlė emocijų audrą tiek Lietuvoje, tiek aplink ją.

Išsilavinusiam ir pagrindines Vakarų Europos vertybes pripažįstančiam 21 a. žmogui tokie žodžiai negalėjo nesukelti pasišlykštėjimo.

Galima suprasti norą aiškintis sudėtingus tautų ar religijų santykius, bet tik ne Holokausto kontekste. Holokaustas vieningai laikomas šiurpiausiu praeito šimtmečio nusikaltimu, ir jokios budelių patirtos skriaudos ar nuoskaudos (tame tarpe iš žydų tautybės žmonių) negali pateisinti („supraskime, kodėl“) milijonų civilių išžudymo.

Tai, kad tokio trivialaus dalyko nesupranta ir savo žodžių nesigėdina Seimo narys, istorikas, daktaras, profesorius ir Riterio kryžiaus kavalierius, parodo beviltišką visos Lietuvos valstybės supuvimo gylį.

Rakutis garsiai išsakė paprastai neafišuojamą Lietuvos valdžios požiūrį į nereikalingą žmogų ir jo gyvybę

Jei gerai įsigilinsime į lietuviškuosius Rakučio kritikus, pastebėsime, jog dauguma jų, kaip ir garsieji ideologiniai trubadūrai Tapinas su Valatka, piktinasi ne pačia Rakučio mintimi, o tuo, kad jis ją išsakė netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje bei aplinkoje. Lietuvos valdžiai jau 30 metų nusispjaut ant jai nesvarbių civilių aukų, tiek žydų, tiek lietuvių; akivaizdu, jog, nepaisant visų viešų Lietuvos istorikų protestų bei atsiribojimų, Rakutis išsakė oficialiąją Lietuvos istoriografijos paradigmą.

Atsiribojimą nuo Rakučio ir Genocido centro dabar skubiai deklaruojantys istorikai ir prieš sausio 27-ąją gerai žinojo, jog Lietuvoje oficialiai šlovinami pokario partizanai buvo suformuoti iš besitraukiančių nacių parankinių, kuriems vėliau hitlerininkai dar iš lėktuvų numesdavo ginklų ir specialiai apmokytų vadų. Pasibaigus karui, likę gyvi nacių tarnai naktimis grasindami ginklais išsivarydavo iš kaimų į mišką jaunuolius, su kuriais kartu vėliau plėšė ir žudė taikius lietuvius ir žydų gelbėtojus.

Lietuvoje jau 30 metų klesti paniekos nesvarbiam žmogui tradicija. Eilinis žmogus – tiek dabartinis lietuvis, tiek rezistencijos herojų nužudytas žydas – mūsų valdžiai tėra pigios darbo jėgos šaltinis ir potencialus organų donoras. Policija, prokuratūra ir teismai gali kada užsinorėję apiplėšti, žeminti, persekioti, primušti, kankinti ar ir nužudyti jiems nepatikusį žmogų, kaip kad Gintarą Beresnevičių ar Skaistą Rakauskienę.

Taigi Lietuvos valstybė, nors to viešai paprastai nedeklaruoja, teoriškai ir praktiškai giliai niekina pokario rezistentų ar jų vadų vienaip ar kitaip išžudytus dešimtis tūkstančių žydų ir lietuvių.

Ažiotažą sukėlę Rakučio žodžiai – natūralus Lietuvos Seimo narių, istorikų, Genocido centro ir panašių įstaigų diskursas; tiesiog jį tarptautiniu mastu paviešinęs Rakutis tapo naujuoju Prometėju, paskelbusiu visam pasauliui tiesą apie kruopščiai slepiamą Lietuvos valstybės nacizmą.

Nacizmo pūlinys Lietuvoje jau seniai pavirto vėžiniu augliu

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė pokario partizanų likvidavimą „genocidu“. Dešimtis tūkstančių žydų ir lietuvių išžudžiusius nusikaltėlius-teroristus teismas paskelbė didingais ne tik Lietuvos valstybės, bet ir lietuvių tautos atstovais bei gynėjais, tuo būdu ciniškai pažemindamas ir paniekindamas jų aukas, tiek žydų, tiek lietuvių tautas. Juk ne šiaip sau mus vadina „žydšaudžių tauta“!

Šį rudenį gyvai girdėjau, kaip Vytautas Landsbergis aiškino baltarusiams, jog kažkiek aukų – nieko tokio jų kovoje prieš Lukašenką. Landsbergis ir pats atėjo į valdžią kviesdamas beginklius lietuvius ginti jį nuo tankų mulkindamas juos pažadais „greitai gyvensim kaip Švedijoje“.

Lietuvoje jau 30 metų klesti paniekos nesvarbiam žmogui tradicija. Eilinis žmogus – tiek dabartinis lietuvis, tiek rezistencijos herojų nužudytas žydas – mūsų valdžiai tėra pigios darbo jėgos šaltinis ir potencialus organų donoras. Policija, prokuratūra ir teismai gali kada užsinorėję apiplėšti, žeminti, persekioti, primušti, kankinti ar ir nužudyti jiems nepatikusį žmogų, kaip kad Gintarą Beresnevičių ar Skaistą Rakauskienę.

Juk ne šiaip sau mus vadina „žydšaudžių tauta“!

Garbingi, moralūs žmonės, geriausias Lietuvos jaunimas, gabiausi mokslininkai ir menininkai masiškai bėga iš juos niekinančios tėvynės, juos keičia įvairūs sukčiai ir pinigų plovėjai iš viso pasaulio ar lietuviškai nė žodžio nesuprantantys vilkikų vairuotojai iš Rytų.

Rakučio į dienos šviesą išneštas nacistinis Lietuvos valstybės pūlinys seniai virto vėžiniu augliu, jau baigiančiu galutinai sunaikinti lietuvių tautą.

2021 m. vasario 5 d.