Sausio 13 – slepiami faktai

Matomai ne šiaip sau Lietuvos valdžia nutyli kai kuriuos nepatogius faktus apie 1991 m. sausio 13 įvykius, apie tai, kad taikių žmonių mirtys buvo planuotos ir laukiamos.

Kodėl taip užsitęsė Sausio 13 bylos tyrimas?

Sausio 13 byla tęsiasi jau beveik 30 metų. Per tą laiką nemaža dalis kruvinųjų 1991 m. sausio įvykių liudininkų numirė, kita dalis taip suseno, kad ne ką ir beprisimena. Pirmieji teismo nuosprendžiai Sausio 13 byloje tarptautinės teisės požiūriu nuskambėjo taip keistai, kad Rusija netgi pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams.

Nors kiekvieno žmogaus žūtis – tragedija, vis dėlto 14 aukų naktinio šturmo metu – PALYGINUS nedidelis skaičius. NATO sąjungininkai dažnai vidury dienos išžudo kur kas didesnes taikių gyventojų grupes, ir niekas už tai jų netgi neteisia.

Pavyzdžiui, 2006 m. JAV jūrų pėstininkai Haditoje šaltakraujiškai nužudė 24 civilius irakiečius, tarp jų šešis 1-14 m. vaikus, skaityti (anglų k.), ir už tai buvo teisiamas tik jų vadas, seržantas Frankas Vjuterichas (Staff Sgt. Frank Wuterich), o ir tas atsipirko pažeminimu laipsniu ir kelių mėnesių alga.

Kodėl Lietuvos valdžia, kuri steigia ir išlaiko šaltakraujiškiems vaikų žudikams slaptus kalėjimus ir karines bazes mūsų šalies teritorijoje, taip keistai ištempė Sausio 13 įvykių tyrimą? Galbūt tai padėtų suprasti keli paprastai nutylimi faktai?

Sąjūdžio vyriausybė buvo subūrusi ginkluotų žmonių grupę

Ilgą laiką buvo teigiama, kad 1990-1992 m.m. Sąjūdis taikių protestų būdu perėmė valdžią Lietuvoje. Tačiau tuometinis Aukščiausiosios Tarybos apsaugos vadas išleido knygą „Pėstininko užrašai“, kurioje viešai atskleidė, kad sąjūdiečiai buvo subūrę ginkluotų žmonių komandą.

Kiek žmonių būtų nužudęs VIENAS omonininkas, jei būtų nusprendęs su „Kalašnikovu“ šaudyti į minią? Šimtą? Tūkstantį?

Buvę Sąjūdžio vadovai viešai pripažino, kad Sąjūdžio vadovybė planavo Sausio 13 aukas

Algirdas Paleckis viešai paskelbė, kad Audrius Butkevičius, pirmasis Krašto apsaugos departamento direktorius bei pirmasis LR Krašto apsaugos ministras, 2000 m. faktiškai prisipažino laikraščiui „Obzor“ duotuose interviu planavęs Sausio 13 įvykius ir specialiai siekęs lietuvių aukų, kad sukompromituotų Tarybų Sąjungos armiją ir KGB:

Vytautas Petkevičius, vienas Sąjūdžio steigėjų ir pirmųjų jo lyderių, 1993-1996 m. – Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, savo 2003 m. išleistoje knygoje „Durnių laivas“ rašė:

Romualdas Ozolas, vienas pagrindinių Sąjūdžio steigėjų, pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovės Kazimieros Prunskienės pavaduotojas, savo knygoje „Aušros Raudoniai“ labai konkrečiai pareiškė apie Sausio 13:

Algirdas Paleckis pagarsino 1991 m. atlikto tyrimo rezultatus

2011 m. sausio 11 d. šiuo metu jau daugiau kaip metus už medžiagos apie Sausio 13 bylą rinkimą suimtas Algirdas Paleckis specialioje spaudos konferencijoje paviešino Lietuvos valdžios dabar paprastai nutylimo pirmojo Sausio 13 įvykių tyrimo rezultatus.

Sąjūdžio žurnalistai ir medikai išsityčiojo iš Loretos Asanavičiūtės kūno

Internete pilna pusnuogės ar ir nuogos mirštančios ar jau mirusios Loretos Asanavičiūtės nuotraukų. Kažkada internete mačiau netgi į jau negyvo Loretos kūno lytinius organus sukoncentruotą vaizdo įrašą.

Europoje mirusiajam užmerkiamos akys ir jis užklojamas; mirštančio ir ypač mirusio žmogaus filmavimas laikomas didžiulės nepagarbos jam ženklu. Mirštančios moters erotinė fotosesija rodo neeilinę žurnalistų panieką Loretai ir jos aukai.

Ir ne tik žurnalistų. Panieką mirusiai moteriai demonstravo ir jos apnuogintą kūną visaip varčiusios ir demonstravusios prieš kameras sanitarės.

Matosi, kad žurnalistai, kaip ir Sąjūdžio vadovai, godžiai laukė mirusių lietuvių ir jų pusnuogių kūnų.

Mano nuomone, būtent sąjūdiečių požiūris į Loretą Asanavičiūtę, panieka jų pačių valdžios vardan numirusiai moteriai geriausiai parodo tiek tuometinės, tiek dabartinės valdžios požiūrį tiek į Sausio 13 aukas, tiek į visus mus lietuvius.

2020 m. sausio 8 d.